tiriliuoti

tiriliúoti, -iúoja, -iãvo NdŽ, KŽ, tiryliúoti NdŽ, tyriliuoti, tyryliuoti 1. tr., intr. M, KŽ čiulbėti, treliuoti: Visais pašaliais tebečirškia, čypia, tiriliuoja, griežia, mikena, dejuoja, ūkia – per kiauras dienas ir naktis Vaižg. Viensyk klepnoja, kitkart švilpiniuoja, vėl viseip tyriliuoja Blv. Vieversėlis linksmai tiriliuoja savo skardžią giesmelę rš. ║ griežti išduodant treles: Muzikantu, užlindusiu kur kertelėn, tyliai sau tyriliavo Vaižg. 2. intr. kalbėti, plepėti: Jis daug tiriliúoja, o paskuo urzda ir pyksta J. | Kunigas Anupras kaip mokėjo, teip tyryliavo lietuviškai TS1899,1. 3. intr. raudoti: Prie grabo tiriliavo tiriliavo LTR(Kp).